Savivalda

Progimnazijoje veikia 5 savivaldos institucijos: Progimnazijos taryba, Mokytojų taryba, Mokinių taryba, Tėvų klubas ir Klasių mokinių tėvų savivaldos institucija.

Progimnazijos taryba – aukščiausia Progimnazijos savivaldos institucija, renkama dvejiems metams. Taryba telkia Progimnazijos mokinius, mokytojus, tėvus (globėjus, rūpintojus), vietos bendruomenę demokratiniam progimnazijos valdymui, padeda spręsti Progimnazijai aktualius klausimus, atstovauti direktoriui teisėtiems Progimnazijos interesams.

Mokytojų taryba – nuolat veikianti Progimnazijos savivaldos institucija mokytojų profesiniams ir bendriesiems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro Progimnazijos direktorius, direktoriaus pavaduotojai ugdymui, visi Progimnazijoje dirbantys mokytojai ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys asmenys.

Mokinių taryba – aukščiausia mokinių savivaldos institucija, atstovaujanti visiems Progimnazijos mokiniams. Mokinių taryba renkama kasmet. Ją sudaro dvylika 5–8 klasių mokinių.

Tėvų klubas – nuolat veikianti Progimnazijos mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) bendruomenės savivaldos institucija, jungianti mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) aktualiems Progimnazijos veiklos uždaviniams spręsti.

Klasės mokinių tėvų savivaldos institucija

Klasės mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) savivaldą sudaro visų tos klasės mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai). Klasės mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) savivaldos institucijai vadovauja susirinkimo išrinktas vadovas. Klasės mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) savivaldos institucija aptaria su klasės vadovu mokinių lankomumo, elgesio ir pažangumo, saugumo, maitinimo, informacijos gavimo apie vaikus klausimus, padeda organizuoti klasės renginius, išvykas, kurti edukacinę aplinką, vykdyti profesinį orientavimą, teikia siūlymus Progimnazijos tarybai ir Progimnazijos direktoriui

Progimnazijos mokinių prezidentą dviejų metų kadencijai renka 5-8 klasių mokiniai.

Klasės mokinių susirinkime renkami seniūnai vieniems mokslo metams. Jie renkasi į klasių seniūnų pasitarimą.