Savivalda

Progimnazijos savivaldos institucijų sistemą sudaro Progimnazijos taryba, Mokytojų taryba, Mokinių taryba, Tėvų klubas.

Progimnazijos taryba yra aukščiausioji progimnazijos savivaldos institucija, sudaryta iš mokinių, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vietos bendruomenės atstovų, renkama dvejiems metams. Mokinių, mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) atstovai į Progimnazijos tarybą renkami progimnazijos nuostatuose nustatyta tvarka.

Mokytojų taryba – progimnazijos savivaldos institucija, susidedanti iš rinkimais išrinktų mokytojų, atstovaujanti mokytojų interesams ir sprendžianti mokytojams aktualias problemas. Ją sudaro 11 visuotiniame mokytojų susirinkime atviru balsavimu balsų dauguma dvejiems metams išrinktų mokytojų. Mokytojų tarybos nariu negali būti progimnazijos direktorius.

Mokinių taryba – progimnazijos savivaldos institucija, susidedanti iš rinkimais išrinktų mokinių, atstovaujanti mokinių interesams, sprendžianti mokiniams aktualias problemas ir prisidedanti prie jaunimo politikos įgyvendinimo progimnazijoje.

Tėvų taryba – progimnazijos savivaldos institucija, susidedanti iš rinkimais išrinktų tėvų (globėjų, rūpintojų), atstovaujanti tėvų (globėjų, rūpintojų) interesams ir sprendžianti tėvams (globėjams, rūpintojams) aktualias problemas.

Tėvų klubas – nuolat veikianti progimnazijos mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) bendruomenės savivaldos institucija, jungianti mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) aktualiems progimnazijos veiklos uždaviniams analizuoti ir spręsti.

Progimnazijos mokinių prezidentą dviejų metų kadencijai renka 5-8 klasių mokiniai.

Klasės mokinių susirinkime renkami seniūnai vieniems mokslo metams. Jie renkasi į klasių seniūnų pasitarimą.